Baltaragio malūnas
Ar galima būtų įsivaizduoti
tikrovėje ant aukšto Udruvės kalno stovintį Baltaragio malūną, jo šeimininką,
pražilusį Baltaragį, pikčiurną Uršulę, kuri buvo įsimylėjusi Baltaragį, gražuolę Baltaragio dukrą Jurgą, pas kurią vis važiuoja piršliai
su jaunikiais, bet niekas nenuvažiuoja, išskyrus Girdvainį su savo obuolmušiais
žirgais, kurie įveikė velnio Pinčuko užkerėtą kelią? Bet tuo romanas dar nesibaigia, intriguojančių vietų vis daugėja. Tikrovėje tokių dalykų
nėra, taigi K.Borutos romane yra nemažai mitų ir tautosakos elementų.
Mito ir realybės susipynimas padaro romaną idomesniu. "Baltaragio malūnas" - tai kūrinys apie liaudies dvasinį grožį ir išdidumą, parašyta pasinaudojant pasakų motyvais, tačiau kartu išlaikant ir realų, tikrovišką pagrindą, veikėjus piešiant sodriai ir realistiškai.
Taigi, manau, kad „Baltaragio malūnas“ yra pakankamai įdomus kūrinys su mito bruožais, primena pasaką ar sakmę. Kūrinys nesukelia labai linksmos nuotaikos, greičiau liūdną. Tačiau apsakymas prasmingas ir jį įdomu skaityti. Jį perskaityti patarčiau visiems, o perskaičius aptarti su draugais.
Velnias Pinčukas
Šiame pasakojime gyvenimas be velnio neįsivaizduojamas: jis dirba už berną Baltaragio malūne, bendradarbiauja su arkliavagiu Raupiu, smuklininku Šešelga ir t.t. Pinčukas įsilieja į romano veiksmą ir atrodo kaip visai ne mitinė būtybė, o tik eilinis kaimo gyventojas. Tiktai jo išvaizda ir krečiamos niekšybės primena velnią iš pasakų ar mitų.
Išvaizda: striukas bukas ponaičiukas, užsidėjęs skrybėlę ant galvos, su gaidžio plunksna už skrybėlės. Po skrybėle du ragiukai iššokę kaktoje, nosis su viena skylute, kojos kaip arklio kanopos, su uodega.
Aš perskaičiau Kazio Borutos romaną „Baltaragio malūnas“.
Romane pasakojama apie fantastines būtybes, velnio Pinčuko sutartį su
malūnininku Baltaragiu, kuri pasibaigia daugelio mirtimi. Apie Jurgį Girdvainį jaunikį,
kuris niekaip negalėjo susirasti sau mergos, kurio obuolmušiai žirgai buvo
visas jo mandrumas ir pasididžiavimas. Apie gražiausią ir linksmiausią
Paudruvės krašto merginą. Pagrindiniai veikėjai yra žmonės, bet jie turi ir
antgamtinių galių. Dabar trumpai apie kiekvieną:
Baltrus Baltaragis – Paudruvės malūnininkas, vienišas, senas našlys, labai mylintis savo dukrą Jurgą.
Jurga – Baltaragio dukra. Viso Paudruvės kaimo pati smagiausia mergina, linksma, nerūpestinga, graži. Tikra išdykėlė, našlio tėvo išpaikinta vienturtė.
Pinčukas - pelkių velnias, Baltaragio kaimynas, kurio niekas geru žodžiu neminėjo. Toks nusmurgęs velniukas, netikęs ir tinginys.
Jurgis Girdvainis – šaunus ir išdidus, jaunikis, kuris niekaip negalėjo sau mergos susirasti, nors apvažiavo su piršliu, septynias mylias aplinkui su geriausiais obuolmušiais žirgais. Ir vienintelis įveikė velnio Pinčuko užkerėtą kelią pas Jurgą.
Be to yra svarbių ir antraeilių veikėjų. Tai Uršulė, Jurgutis, Anupras, Šešelga, Raupys, Marcelė. Vieną iš jų norėčiau pristatyti.
Uršulė – vienuolyno davatka, kurios nieks nekentė ir ją nužudė galvodami, kad ji ragana.
Viena vertus romanas pasakoja apie kerštą, tačiau, kita vertus, čia svarbiau meilė.
Manau, kad šio romano kulminacinė scena būtų ši: kai Girdvainio obuolmušius žirgus pavagia Raupys nešamas Pinčuko, nes nuo to įvykio veiksmas pakrypsta kita linkme.
Romano pabaigoje įvykiai susiklosto taip: visi knygos herojai miršta, kai kurie sava mirtimi, kiti nusižudo, o dar kiti yra nužudomi.
Apibendrindama šią knygą, norėčiau pasakyti, kad knyga yra labai įdomi ir intriguojanti, romanas prasmingas, jį įdomu skaityti.
Reikia pridurti, kad romanas „Baltaragio malūnas“ nesukelia labai linksmos nuotaikos, greičiau liūdną, jį perskaityti patarčiau visiems.
PLAKATAS: http://ievav.edu.glogster.com/baltaragio-malunas/
Baltrus Baltaragis – Paudruvės malūnininkas, vienišas, senas našlys, labai mylintis savo dukrą Jurgą.
Jurga – Baltaragio dukra. Viso Paudruvės kaimo pati smagiausia mergina, linksma, nerūpestinga, graži. Tikra išdykėlė, našlio tėvo išpaikinta vienturtė.
Pinčukas - pelkių velnias, Baltaragio kaimynas, kurio niekas geru žodžiu neminėjo. Toks nusmurgęs velniukas, netikęs ir tinginys.
Jurgis Girdvainis – šaunus ir išdidus, jaunikis, kuris niekaip negalėjo sau mergos susirasti, nors apvažiavo su piršliu, septynias mylias aplinkui su geriausiais obuolmušiais žirgais. Ir vienintelis įveikė velnio Pinčuko užkerėtą kelią pas Jurgą.
Be to yra svarbių ir antraeilių veikėjų. Tai Uršulė, Jurgutis, Anupras, Šešelga, Raupys, Marcelė. Vieną iš jų norėčiau pristatyti.
Uršulė – vienuolyno davatka, kurios nieks nekentė ir ją nužudė galvodami, kad ji ragana.
Viena vertus romanas pasakoja apie kerštą, tačiau, kita vertus, čia svarbiau meilė.
Manau, kad šio romano kulminacinė scena būtų ši: kai Girdvainio obuolmušius žirgus pavagia Raupys nešamas Pinčuko, nes nuo to įvykio veiksmas pakrypsta kita linkme.
Romano pabaigoje įvykiai susiklosto taip: visi knygos herojai miršta, kai kurie sava mirtimi, kiti nusižudo, o dar kiti yra nužudomi.
Apibendrindama šią knygą, norėčiau pasakyti, kad knyga yra labai įdomi ir intriguojanti, romanas prasmingas, jį įdomu skaityti.
Reikia pridurti, kad romanas „Baltaragio malūnas“ nesukelia labai linksmos nuotaikos, greičiau liūdną, jį perskaityti patarčiau visiems.
PLAKATAS: http://ievav.edu.glogster.com/baltaragio-malunas/
